Renkantis fasado šiltinimo medžiagą nereikėtų žiūrėti vien į kainą. Ne mažiau svarbu, kaip gerai medžiaga sulaiko šilumą, kiek ji atspari apkrovoms ir drėgmei, kokia jos degumo klasė bei ar ji apskritai tinka pasirinktai fasado sistemai.
Kadangi fasado šiltinimas daromas ne vienam sezonui, netinkamas pasirinkimas vėliau gali kainuoti gerokai daugiau nei pavyko sutaupyti perkant medžiagas. Todėl verta suprasti, ką reiškia techniniai rodikliai ant pakuotės ar gaminio deklaracijoje. Pavyzdžiui, ETNA fasadams siūlo tiek baltas EPS 60 ir EPS 70, tiek geresnėmis šilumos izoliacinėmis savybėmis pasižyminčias grafitines plokštes.
Toliau – į ką verta atkreipti dėmesį, kad pasirinktumėte ne tiesiog pigiausią, o konkrečiam namui tinkamą sprendimą.
Kodėl šilumos laidumas yra vienas svarbiausių rodiklių?
Šilumos laidumo koeficientas (λ) parodo, kaip lengvai medžiaga praleidžia šilumą. Kuo ši reikšmė mažesnė, tuo geresnės medžiagos šilumos izoliacinės savybės ir tuo plonesnio sluoksnio gali pakakti norimai šiluminei varžai pasiekti.
Fasadiniam polistireniniam putplasčiui būdingos tokios vertės:
- baltas EPS 60 – iki 0,041 W/(m·K);
- baltas EPS 70 – iki 0,039 W/(m·K);
- grafitinis putplastis – apie 0,030–0,031 W/(m·K).
Skaičiai iš pirmo žvilgsnio skiriasi nedaug, tačiau didėjant šiltinimo sluoksniui skirtumas tampa reikšmingas. Pavyzdžiui, 150 mm baltojo EPS 70 šiluminė varža siekia apie 3,8 m²·K/W, o tokio pat storio grafitinio putplasčio – apie 4,8 m²·K/W.
Kada verta rinktis grafitinį putplastį?
Grafitinis putplastis ypač naudingas tada, kai šiltinimo sluoksnio storis yra ribotas. Dėl geresnių šilumos izoliacinių savybių, siekiant panašios šiluminės varžos, jo gali reikėti iki maždaug 20 % plonesnio sluoksnio nei baltojo EPS. Tai aktualu renovuojant namą, kai reikia išlaikyti siauresnius langų angokraščius, stogo iškyša yra nedidelė ar tiesiog norima sumažinti bendrą fasado šiltinimo storį.
Kokio stiprumo plokščių reikia fasadui?
Tinkuojamam fasadui dažniausiai naudojamos EPS 60 arba EPS 70 plokštės, o cokoliui paprastai pasirenkamos tvirtesnės, didesnį gniuždomąjį stiprį turinčios plokštės, pavyzdžiui, EPS 100 ar EPS 150. Skaičius pavadinime nurodo deklaruojamą gniuždomąjį stiprį kilopaskaliais – kuo jis didesnis, tuo plokštė atsparesnė mechaninėms apkrovoms.
Cokolis yra labiau veikiamas drėgmės, sniego, lietaus purslų ir atsitiktinių smūgių, todėl šiai vietai svarbu rinktis ne tik tvirtesnę, bet ir konkrečiai tokiai paskirčiai tinkamą izoliacinę medžiagą.
Fasadui svarbus ir tempiamasis stipris statmenai plokštės paviršiui. Jis žymimas TR, o tinkuojamoms fasadų sistemoms skirtoms plokštėms dažnai keliami aukštesni šio rodiklio reikalavimai. TR reikšmė parodo, kaip gerai plokštė atlaiko tempimo apkrovas, kurios fasade atsiranda dėl armavimo sluoksnio, tinko ir vėjo poveikio.
Kaip įvertinti atsparumą drėgmei ir matmenų stabilumą?
Fasadui svarbu rinktis plokštes, kurios mažai įgeria vandens ir išlaiko stabilius matmenis. Pavyzdžiui, ETNA fasadinių EPS plokščių ilgalaikis įmirkis visiškai panardinus vandenyje siekia vos kelis procentus masės, o deklaruojamas matmenų stabilumas – iki 1 %.
Matmenų stabilumas svarbus todėl, kad plokštėms po montavimo traukiantis ar deformuojantis tarp jų gali atsirasti tarpų, o ilgainiui – ir įtrūkimų fasado apdailoje. Todėl verta žiūrėti ne tik į šilumos izoliacines savybes, bet ir į gamintojo deklaruojamus stabilumo rodiklius.
Kuo putų polistirenas skiriasi nuo mineralinės vatos?
Putų polistirenas ir mineralinė vata turi skirtingų savybių, todėl pasirinkimas priklauso nuo sienos konstrukcijos ir visos fasado sistemos. Pagrindiniai skirtumai:
- kaina – polistireninis putplastis dažniausiai yra ekonomiškesnis pasirinkimas;
- svoris – EPS plokštės lengvos, todėl jas paprasta pjaustyti ir montuoti;
- drėgmė – polistireninis putplastis mažai įgeria vandens, o pamatams ir cokoliui parenkamos tam tinkamos, didesnio stiprio EPS plokštės, pavyzdžiui, EPS 100 ar EPS 150;
- garų laidumas – mineralinė vata geriau praleidžia vandens garus, todėl ši savybė gali būti svarbi tam tikroms sienų konstrukcijoms;
- degumas – mineralinė vata yra nedegi, o polistireninio putplasčio degumo klasė dažniausiai yra E.
Aukštesniems pastatams ir tam tikroms fasadų sistemoms gali būti taikomi papildomi priešgaisriniai reikalavimai, todėl konkretūs sprendimai numatomi projekte. Galutinį pasirinkimą lemia sienos konstrukcija, pastato paskirtis, aukštis, fasado sistema ir biudžetas.
Kokius dokumentus verta patikrinti prieš perkant?
Prieš perkant verta patikrinti CE ženklinimą ir eksploatacinių savybių deklaraciją. Joje nurodomi svarbiausi gaminio techniniai rodikliai – šilumos laidumas, stipris, matmenų stabilumas ir kitos savybės. ETNA savo gaminių deklaracijas skelbia viešai, todėl jas galima pasitikrinti dar prieš perkant.
Taip pat svarbu įsitikinti, kad klijai, armavimo mišinys, tinklelis ir tinkas yra suderinami su pasirinktomis plokštėmis bei visa fasado sistema. Jei įmanoma, visą reikalingą plokščių kiekį verta įsigyti iš karto, kad būtų lengviau išlaikyti vienodas gaminių savybes ir matmenis visame fasade.
