Elektros energijos kainos rinkoje nuolat keičiasi. Vienomis valandomis elektra gali kainuoti vos kelis centus už kilovatvalandę, o kitomis jos kaina gerokai išauga. Įmonėms, kurios sunaudoja daug elektros, tokie svyravimai turi tiesioginės įtakos veiklos sąnaudoms. Tačiau kainų skirtumai gali tapti ir galimybe uždirbti. Energijos kaupikliai leidžia įsigyti arba sukaupti elektrą tada, kai ji pigesnė, ir panaudoti ją brangesnėmis valandomis. Tinkamai valdoma kaupimo sistema gali padėti ne tik sumažinti išlaidas, bet ir sukurti papildomą pajamų šaltinį.
Kaip veikia elektros kaupimas pagal rinkos kainas?
Energijos kaupimo principas gana paprastas. Kai elektros kaina rinkoje maža, kaupiklis įkraunamas. Kainai pakilus, sukaupta elektra naudojama įmonės poreikiams arba, esant tinkamoms techninėms ir sutartinėms sąlygoms, parduodama į tinklą.
Pavyzdžiui, tam tikromis valandomis elektra gali kainuoti 0,03 Eur/kWh, o vėliau jos kaina gali pakilti iki 0,13 Eur/kWh. Tokiu atveju kainų skirtumas siekia 10 centų už kilovatvalandę.
Vis dėlto visas šis skirtumas nėra grynasis pelnas. Reikia įvertinti energijos nuostolius įkraunant ir iškraunant kaupiklį, elektros prekybos sąnaudas, taikomus mokesčius ir įrangos nusidėvėjimą.
Kuo didesni kainų skirtumai ir kuo tiksliau parenkamas kaupimo laikas, tuo daugiau galimybių gauti ekonominės naudos. Būtent todėl svarbu ne tik turėti kaupiklį, bet ir užtikrinti veiksmingą jo valdymą.
Kodėl išmanusis valdymas lemia kaupiklio pelningumą?
Elektros rinkos kainos gali keistis kiekvieną paros valandą ar dar dažniau. Nuolat stebėti šiuos pokyčius ir rankiniu būdu valdyti kaupiklį būtų sudėtinga, ypač didelėms įmonėms.
Šią užduotį gali atlikti išmaniosios valdymo sistemos, kurios analizuoja elektros kainas, vartojimo įpročius ir prognozuojamą saulės elektrinės gamybą.
Automatinis valdymas leidžia sudaryti kaupiklio įkrovimo ir iškrovimo grafiką, atsižvelgiant į numatomą ekonominę naudą. Pavyzdžiui, jei prognozuojama, kad vakare elektra brangs, sistema gali iš anksto pasirūpinti pakankamu energijos kiekiu.
Tokie sprendimai ypač naudingi įmonėms, kurios turi saulės elektrines. Saulėtą dieną pagamintas elektros perteklius gali būti kaupiamas, o vėliau panaudojamas tada, kai saulės elektrinės gamyba sumažėja.
Kiek galima uždirbti iš energijos kaupimo?
Galimos pajamos priklauso nuo kaupiklio talpos, galios, rinkos kainų skirtumų ir pasirinktos valdymo strategijos. Didesnis kaupiklis leidžia sukaupti daugiau elektros, tačiau jo įrengimas reikalauja didesnių pradinių investicijų.
Praktinius energijos kaupimo sprendimus galima rasti viasolis.lt, kur pristatomas ir su Kauno technologijos universitetu sukurtas išmanusis „Viasolis Energia“ valdiklis. Jis analizuoja elektros rinkos kainas, saulės energijos gamybos prognozes ir vartojimo duomenis, siekdamas parinkti ekonomiškai naudingą kaupiklio veikimo laiką.
Viename pateikiamame praktiniame pavyzdyje tokia valdymo strategija leidžia generuoti apie 43 eurus per dieną, o metinės pajamos gali viršyti 11 000 eurų.
Tačiau šių rezultatų nereikėtų laikyti garantuota grąža kiekvienam verslui. Faktinės pajamos priklauso nuo konkrečios sistemos parametrų, elektros rinkos sąlygų, veikimo režimo ir patiriamų išlaidų.
Kokios papildomos naudos gali suteikti energijos kaupiklis?
Nors elektros pirkimas pigesnėmis valandomis ir naudojimas brangesnėmis yra vienas pagrindinių kaupimo privalumų, ši technologija gali būti naudinga ir kitais būdais.
Pirmiausia kaupiklis leidžia efektyviau panaudoti nuosavos saulės elektrinės pagamintą energiją. Užuot atidavus visą perteklių į tinklą, dalį jo galima pasilikti vėlesniam vartojimui.
Kita nauda – galimybė sumažinti momentinį elektros galios poreikį iš tinklo. Tai aktualu gamybos įmonėms, kuriose vienu metu veikia daug elektros naudojančių įrenginių.
Tam tikrais atvejais kaupikliai taip pat gali dalyvauti elektros sistemos balansavimo paslaugų rinkoje. Tokia veikla gali suteikti papildomų pajamų, tačiau tam būtina atitikti techninius ir rinkos dalyvavimo reikalavimus.
Kaip pasirinkti tinkamą kaupimo sistemą?
Norint užtikrinti ekonomiškai pagrįstą investiciją, pirmiausia reikia išanalizuoti įmonės elektros suvartojimą. Svarbu žinoti, kiek energijos sunaudojama skirtingomis valandomis ir kokie yra didžiausi galios poreikiai.
Kaupiklio talpa parodo, kiek energijos galima sukaupti, o galia – kokiu greičiu ją galima įkrauti arba iškrauti. Abu parametrai turi atitikti numatomą naudojimo strategiją.
Taip pat būtina įvertinti įrangos kainą, garantijas, techninės priežiūros išlaidas ir numatomą atsipirkimo laikotarpį. Vien didžiausių galimų pajamų prognozė neturėtų tapti pagrindiniu pasirinkimo kriterijumi.
Ar energijos kaupimas apsimoka kiekvienam verslui?
Energijos kaupimo nauda priklauso nuo individualių aplinkybių. Didelį elektros kiekį vartojančioms įmonėms, turinčioms saulės elektrines arba susiduriančioms su reikšmingais kainų svyravimais, ši technologija gali būti ypač patraukli.
Vis dėlto prieš priimant sprendimą verta atlikti finansinius skaičiavimus ir įvertinti skirtingus elektros kainų scenarijus.
Tinkamai parinktas kaupiklis ir pažangus jo valdymas leidžia elektros energiją vertinti ne vien kaip neišvengiamas išlaidas, bet ir kaip valdomą išteklių. Tai suteikia verslui daugiau lankstumo, padeda efektyviau išnaudoti turimą infrastruktūrą ir sudaro sąlygas gauti papildomos ekonominės naudos.
